Skip to content

www.kvepalai.lt
VĮ Tytuvėnų miškų urėdija  IMŪEPIS - Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistemaNeįgaliesiems


Sample Image

Sample Image

 

Apklausa

Kaip vertinate mūsų svetainę
 

Naujienų prenumerata

Vardas:
El.paštas:

Dabar naršo

Dabar naršo 2 svečiai(-ių)
fsc_ok.png
Transporto kontrolė - AKIS
Naujienos arrow Naujienos arrow Pelėdos dairosi namų
Pelėdos dairosi namų Spausdinti
 
 Sample Image
  Įprasta, kad gamtos mylėtojai į parkus ir pamiškes su inkilais traukia pavasarį, grįžtant paukščiams iš pietų. Yra paukščių rūšis - pelėdos, kurioms namais turėtume padėti pasirūpinti rudenį. Pats laikas - dabar. Sausį, vasarį prasidės pelėdų tuoktuvės, o iki to laiko jos turi spėti apsižvalgyti, kur dės kiaušinius.
„Vakaro žinios“, Dalia Byčienė, 2015 11 14

Anot Ornitologų draugijos nario, pelėdų gyvenimo žinovo Sauliaus Skujos, pelėdas protingumo simboliu žmonės greičiausiai pasirinko todėl, kad jos žmonėms primena juos pačius. Tarsi turi veidą, akys žvelgia į vieną pusę. Pelėdos neprašo iš žmonių maisto, bet pagalba būstu labai praverčia. Pasak ornitologo S. Skujos, jeigu inkilas pelėdai pagamintas tinkamai, pelėda jame būtinai apsigyvens. Inkilus joms daugiausia kelia miškininkai ir ornitologai. S.Skuja pastebėjo, kad randasi dar viena pelėdų mylėtojų grupė - senų sodybų, dvarų, kuriuose išlikę senų medžių, savininkai.
Pasaulyje gyvena daugiau nei 200 rūšių pelėdų, iš jų Lietuvoje nuolatinės gyventojos yra 6 rūšių pelėdos ir 2 rūšių apuokai. Penkios jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda). Atskrenda ir baltųjų, raibųjų pelėdų, bet jos čia neperi, o tik apsistoja peržiemoti. Labiausiai pas mus paplitusios naminės pelėdos. Joms labiausiai reikia inkilų. Inkiluose mielai įsikuria ir uralinės pelėdos, lututės. Įspūdingąsias liepsnotąsias pelėdas sąlygiškai taip pat galima vadinti mūsų krašto paukščiais. Liepsnotųjų galima sutikti pietvakarių Lietuvoje, čia yra jų gyvenviečių šiaurinis arealas. Skirtingai nuo kitų pelėdų, liepsnotosios mėgsta įsikurti ant žmonių pastatytu stogų - fermose, grūdų sandėliuose, net atokesnėse bažnyčiose.
Tikrais pelėdų mylėtojais galima vadinti Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijos darbuotojus. Girininko pavaduotojo, ornitologo mėgėjo Kęstučio Jarmalavičiaus iniciatyva pernai ir užpernai girininkijos valdose pelėdoms iškelta 20 inkilų, dar 10 tikimasi iškelti. Miškininkams talkininkauja žinomas ornitologas Darius Musteikis. „Želvos girininkijos miškai nedideli, išsibarstę tarp dirbamų laukų, tad yra tinkami pelėdoms gyventi. Todėl ir kilo mintis papildyti šiuos miškelius pelėdiniais inkilais. Kitose girininkijose taip pat keliami inkilai, tik ne tiek daug, nes masyvai yra didesni, o naminė pelėda nemėgsta miško glūdumos. Miško glūdumas mėgsta kita pelėda - lututė. Ji mažesnė už naminę, geba apsigyventi juodosios meletos iškaltame uokse, tad šiai slapukei namus susirasti mažiau bėdos“, - idėjos esmę aiškina K.Jarmalavičius. Miškininkai neapsiriko. Pernai Želvos girininkijos miškuose įkeltuose inkiluose netruko apsigyventi trys pelėdų poros. Jos išaugino 13 jauniklių.
Kaip tinkamai pagaminti inkilą pelėdoms, „Vakaro žinioms“ patarė ornitologas D.Musteikis. Anot jo, naminėms pelėdoms gaminami inkilai turėtų būti apie 70 cm aukščio ir 28 cm pločio. Inkilai gaminami iš neobliuotų lentų, jų nereikia dažyti, nebent nutepti drėgmės nepraleidžiančia medžiaga iš išorės. Nereikėtų pamiršti į inkilo dugną įdėti skiedrų, nes pelėdos pačios lizdo nesuka. Inkilai keliami pribrendusiuose medžiuose, 5-10 metrų aukštyje. Keliant inkilą pelėdai visada reikia pagalvoti apie didžiausią jos priešą kiaunę. Anot D.Musteikio, jeigu kiaunė norės pasiekti pelėdos būstą, jį pasieks, bet bandyti apsaugoti reikia. Medį, kuriame yra inkilas, 2-3 m aukštyje reikėtų apvynioti skarda. Ji trukdys kiaunėms ropštis aukštyn. Kiaunė gali peršokti nuo medžio ant medžio, todėl inkilus reikėtų kelti kirtimuose, pavieniuose medžiuose.
 
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2015-12-01 )
 
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt